Informacija.

kai iki kelionės dar daugybė laiko (bent jau man taip atrodo šiltai įsikūrus lovoje Lietuvoje), viskas ką gali padaryti:

1. sužinoti kiek galima daugiau apie šalį, kurioje ketini praleisti beveik metus.

2. išmokti pora žodžių tos šalies kalba.

3. išspręsti galvosūkį: kaip viską sutalpinti į 20 kg.

Na čia bent pradžiai.

Sugalvojau padėlioti čia kažkiek informacijos, kurios surandu. Kai pagaliau nuvažiuosiu bus įdomu pažiūrėti kas pasitvirtino, o iš ko galima tiesiog pasijuokti .

• Pasak graiko, su kuriuo teko paplepėti, Chios saloje temperatūra žemiau penkiolikos laipsnių nenukrenta. Bet vėjas kartais būna labai šaltas. [paltas lieka LT. Valio! Artėjam prie 20 kg! ]
• Dar tas pats graikas mirė iš juoko, kai aš pareiškiau savo ketinimą salą išvaikščioti pėsčiomis. Gal ji ir nėra tokia maža kaip maniau...

• Graikų kalba labai sunki. Šiuo metu klausausi pamokėlių iš http://www.kypros.org/Greek/

Tik gaila, kad kartais jis sunkokai atsidaro. Įspūdis – sunkoka, bet įmanoma. Įtariu, kad išgirdus gyvai viskas atrodys dar kitaip.

Labai geros frazės:

• ou leipeis toso - as taip taves ilgiuosi
• se thelo - as noriu taves
• girise piso - grizk
• omorfouli mou - mano grozi
• khrissouli mou - mano aukse
• aggeloudaki mou - mano angele
• morou mou, moraki mou - mano baby
• S' eho erotefthi - isimylejau tave
• erota mou, agapi mou - mano meile

saldu iki nuprotejimo, kai nusibosta galima sakyti

Se thelo, me thelis, giati den padrevomaste - as taves noriu, tu manes nori, tai tuokiames!

Šitas radau forume http://www.supermama.lt/forumas/lofiversion/index.php/t92463-450.html

O šiaip kiek skaičiau, daug kas mini, kad graikai apskritai labai džiaugiasi, jei pasakai nors žodį graikiškai. Tad Jasus ar kalimera pas mane pradžiai yra. (dar moku pasakyti „tai yra langas“ ir „tai yra stalas“. Manau pravers). Didžiausia trauma man manau bus tai, kad Nai (tariasi panašiai kaip mūsų „ne“) išvertus reiškia „taip“... įtariu, kad dėl to įsipainiosiu ne į vieną nesusipratimą.

·

to be continued...

Iš kur atsirado Graikija?

Pirma mintis, kad laikas gimti užrašams apie Graikiją kilo tada, kai sužinojau, kad mano projektas patvirtintas. kažkaip šiurpu pasidarė. džiugu, bet ir baisoka. man dažnai taip būna - kažko labai noriu, svaigstu apie tai, o kai troškimas išsipildo - stabteliu ir akimirką nusigąstu. Ortega y Gasset'as buvo teisus - Išsipildžiusios svajonės neišvengiamai žūna. lieka gyventi realybe ir srėbti viską, ko prisivirei. norėjau kažko radikaliai naujo. ir jei viskas gerai, ko gero gavau.
taigi. po to baimės prasisklaidė. ypač po seminaro Aukštadvaryje. pasijutau ne viena esanti. o buvimo "bandoje" jausmas visad teikia šilto jaukumo. iki mano kelionės liko dar ištisas mėnuo, tad dar jaučiuosi pakankamai rami. stengiuosi net negalvoti kaip atrodysiu lygiai po mėnesio. bet bent jau būsiu padarius darbus, kurių nenoriu daryti... iš tiesų šią akimirką jau norėčiau būti toje saloje, kurioje gyvensiu tuos vienuolika mėnesių. dažnai norisi peršokti per įvykius, kurių nenori patirti. tik keista. pastebėjau, kad būtent tokie įvykiai duoda daugiausiai.
įtariu, kad kuo labiau panikuosiu, tuo daugiau čia rašinėsiu :) tad skaityti mano užrašus iki išvažiavimo visiškai nebus prasmės :)
aš dažnai nuklystu i filosofijas. o tai nuobodu.