Graikija.3

2007.08.13 14:00:18

o. jau trylikta diena. Kažkaip nepastebiu aš čia laiko. Nesigaudau visiškai. Niekad nežinau nei kokia mėnesio, nei kokia svaitės diena. Pastarąsias dvi dienas karštoka. Bet gyventi įmanoma. Kur dingo šitas savaitgalis iš viso nesiorientuoju. Šeštadienį, nors ir buvo karšta, nukeliavom iki Karfas – tai vienas iš nedaugelio paplūdimių, kuriame yra ne akmenukai, o smėlis. Tiesa pasakius nieko gero – visur pribyra smėlio, daug žmonių, panašiai kaip mūsų Pabaltijis. kiek vėliau prie mūsų prisijungė porelė graikų. Jie žino kur kas geresnes vietas. Viena jų – Agia Fotini. Ooooo kaip ten gera. Nugludinti akmenukai, užsieniečių išpirkti namukai, kavinė prie pat jūros... vėsus vanduo. Labai gera vieta ramiai pailsėti. Daug jaunimo :) nuostabi diena buvo, tik gaila vakare vaikinukas italas gavo liūdną žinią iš namų. Tad turėjo skubiai ten važiuoti, ką ir padarė vakar. Taigi mes dabar trise.

Mūsų vadovas yra profesionalus buriuotojas, išprotėjęs dėl šito sporto. Tad vakar mus visus tris pasiėmė į buriavimo varžybas. Rungtyniavo jauniai. Iš esmės mes ten turėjom ką nors padėti, bet kad nelabai buvo ką, tai išėjo labai neblogai praleistas laikas: kelionė keltu į šalia esančią salą (kurioje gyvena tik apie tris šimtus gyventojų, o vasarą kelis kartus daugiau turistų iš visų pasaulio šalių. Daugybė žmonių ten tiesiog nusipirkę namus vasarai, o prie krantų prisišvartavę daugybė laaaabai gražių jachtų), maudynės vos ne visą dieną, baladojimasis pakrante ir varžybų stebėjimas. Gaila tik tai, kad buvo karštą. Šiuo metu jau esu mocarella (kažkodėl oda nenoriai priima saulės spindulius) su nudegusiu veidu. Vakare numiriau iš laimės grįžusi namo ir pagaliau pasislėpusi nuo saulės. Mūsų uolioji (per daug gera) Julija dar sugebėjo nueiti pažaisti su vaikais ir dar kažką nuveikti, bet aš nesugebėjau net nueiti į man regis turėjusią būti tikrai įdomią profesoriaus, atsakingo už NASA tyrimus Marse, paskaitą. Vis tiek graikų kalba, o be pačių paprasčiausių frazių aš dar nelabai ką moku. Labiau mes čia ugdomės kol kas anglų kalbą. Nes visą laiką šnekam angliškai. Kartais ir galvoti pradedu angliškai, o kažkurią naktį žmonės sakė girdėjo kaip pro miegus kalbėjau irgi angliškai. Bet graikų turėsiu kažkaip išmokti – kiekviena savaitę turim po tris ar daugiau pamokų su namų darbais, taigi... pastaruoju metu dažniausiai mūsų naudojama fazė „it‘s ok. It‘s all right“.

Vakar po tokios karštos dienos Gwen‘as iš kažkur ištraukė šalto vokiško Pilsner alaus... pasijaučiau kaip namie, nes labai panašus į lietuvišką alų. Dar Gwen‘as papasakojo, kad jo draugas pabuvęs Lietuvoj ir paragavęs lietuviško alaus niekad nebenorėjo gerti jokio kito. It‘s ok. dėl karščio, ir po alaus sugalvojom išsinešti šiąnakt savo miego priemones (t.y. patalynę) į terasą. Na turim tokį kaip ir didelį balkoną antram aukšte. Visai neblogas miegas gavosi. Kol užmigom suskaičiavom penkias (2:3 ne mano naudai) žvaigždes, ir prisijuokėm iš juokingų žodžių. Niekad nemaniau, kad lietuviški „kis kis kis“ arba „kuti kuti kuti“, „ciu ciu ciu“ tokie juokingi. Dar Gwen‘as palinkėjo „labanaktis“ lietuviškai! Aaa life is beautiful.

Šiandien vėl karšta. Bet įmanoma gyventi. Kažkaip čia tas karštis netiek jaučiasi kiek Lt. Chios įdomybės:

• už tris EUR galima nusipirkti labai skanaus vyno litrinį butelį.
• Kiek bendravau su žmonėmis visi žino kas yra Lietuva ir netgi kur ją surasti. Dar žino kaip ištarti „Lietuva“, nes žiūri krepšinio varžybas.
• Graikai nėra labai tamsios odos žmonės. Kai kurie taip, bet dauguma atrodo kaip gerai paskrudinti lietuviai, bet tikrai ne kokie turkai.
• Jei picerijoj ko nors nesuvalgai, tau supakuoja išsinešti.
• Maistas laaabai skanus. Grįšiu namo penkis kartus didesnė.
• Su parduotuvėmis nėra tokios didelės problemos, net kai jų darbo laikas nėra didelis. Net mūsiškiame Daskalopetra (šalia didžiausio salos miesto) yra nebloga net sekmadienį veikianti krautuvėlė. Aišku tai greičiausiai būdinga tik turistiniam sezonui, bet anyway džiaugsmas.
• Kainos. Tai, kas Lietuvoj litais, čia yra eurais, tik kai kas pigiau. Taigi jei neverti išleidžiamų eurų į litus visai geras gyvenimas. Už 1,6 Eur aš sugebu persivalgyt.
• Labai juokingas dalykas – kiekvieną rytą per visą mūsų kalnų miestelį kursuoja vaisius pardavinėjantis žmogus, kuris per megafoną (neatsimenu kaip tas daiktas tiksliai vadinasi) spygauja: „tooomatos, potatosss, banana!!!!” dažniausiai tai vyksta prieš aštuonias. Nežinau kaip vietiniai, bet mes norėtume kurią dieną jo patykoti ir nuleisti nuo kokio kalno, kad galėtume ryte normaliai išsimiegoti.

Kol kas tiek. Laikas į darbą. Turim iki rugsėjo dvidešimtos dienos pagamint dvidešimt Flash filmukų This is a little difficult.

2007.08.13 14:42:52

P.S. nuotraukos kaip visada http://picasaweb.google.com/anirise